apvogti

apvogti
apvõgti, àpvagia (àpvogia J, LzŽ), àpvogė tr. 1. SD223, R, R67, MŽ, MŽ89, Sut, N, K, M, L, Š, LL125,126, Rtr, BŽ299, DŽ, NdŽ, Vkš, Št, Dglš, Aps slapta, neteisėtai padaryti nuostolį, apkraustyti: Vagis àpvogė manę kely J. Tujai, vagie, apìvogei mane! Vj. Kleboną ir tai àvogė [p]Rod. Išvažiavo Rygon ir te jį apìvogė Krs. Tokiame būrė[je] kitas kitą apvõgs, nepasikeravosi nu kokių žūlikų Ms. Ten ką pasidėjai, veizėk, tai ir àpvaga Jdr. Prigirdė gerai ir norėjo apvõgti. Ją ir àpvogė, kai buvo viena Plšk. Tąsės tąsės ūlyčioj koks dėdynas, paki apìvogė Klt. Apvõgt gali svetimas ar tep ką padaryt Azr. Svetima kariuomenė àpvogė, aprubavoj[o] Sn. Dešims rozų nusaugosi, vienuolikį – apvõgs Klt. Tad muni àpvogė: pavogė piningus, pavogė talonus Žd. Aš sakau, mumis àpvogė, paskutinį mūso pavogė Pln. Pakėlė tas lubas i vedu àpvogė, viską išvogė Trkn. Atėjo nakčia in jį vagiai ir apìvogė Msn. Kunigump eisim, apvõgsim Lz. Tas dvaras ir būta apivogta LTR(Ant). Nu i paskiaus àpvogė tą koplyčią Brs. Pridabojo, kai namai tušti buvo, i àpvogė Vp. Valdinykai dartės žmogų tik apvõgs ir apjuoks, toki Brš. Juose (rūmuose) gyveno vargšas žmogelis, apvogęs gyvačių karalių LTR(Šl). Ai, gerkit gerkit, mūsų svotuliai, gerkit uliavokit, bet neapvokit (d.) Dsn. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali DP556. | prk.: Dešim metų aš jum àpvogiau (mažiau amžiaus davė) Sk. ^ Geras vagis ir velnią apvogs KrvP(Ut). Didelis vagis mažesnius apvagia KrvP(Ut). Čigonas apvogs, o žydas apgaus KrvP (Jnš). Vagie vienas griekas, apvogtam – šimtas VP48.
apvogiamai adv. D.Pošk. apvogtinaĩ adv.; D.Pošk. ║ juokais (ppr. per vestuves) ką paimti, apkraustyti: Par mužiką apvõgs veselnykai Ut.
2. refl. Sut, N, K, BzF200, L, Š, Rtr, NdŽ, OG282, Trk, Skrb, Plv pasireikšti vagyste, imti vogti: Apsìvogė – ir išvarėme DŽ1. Vagiai apsivõgę eima LzŽ. Kaip čia išeina, apsìvaga ligi ausų, teisa teisa i nėkaip nenuteisa Krš. Atėjo į svečius viešnia ir apsìvogė Pc. Anūkai tąsos apsvõgę Klt. Tik atsikėlė ir jau ne kartą apsìvogė tas perėjūnas Krs. Gal berniokas kur ir apsìvogė, tai negi mano vaikas? Sdk. Jei ji darkart apsivogs, tai susimylimo daugiau nesusilauksianti Kel1936,67. [Šventvagiai yra tie,] kurie spaviedodamos verka to, jog iš neturto apsivogę, o neverka to, jog vogdamas Poną Dievą apibrozijo P. ^ Ko bėgi lyg apsivõgęs Rdd. Nesidairyk kaip apsivõgęs Ar. Ar tu apsivogęs, kad dienos bijai? LTR (Srd). Ponu tapęs kaip neapsivogsi? TŽV596. 3. šiek tiek pavogti: Ropėms užaugus ir pradėjus nokti, kiekvieną rytą jie rasdavo jas apvogtas P.Cvir. Bulvės apvogtos, matyt, žiurkių įsiveisė Dj. \ vogti; apvogti; atvogti; dasivogti; įvogti; išvogti; paišvogti; nuvogti; pavogti; papavogti; pervogti; pravogti; privogti; razvogti; suvogti; užvogti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • apvogti — apvõgti vksm. Àpvogė kaimýną, kelei̇̃vį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apvogdinėti — 1. Vvs iter. dem. apvogti 1: Išgerdinėt ėmė, žmones apvogdinėt – paėmė [į kalėjimą] DrskŽ. 2. žr. apvogti 1: Kas itai ją apvogdinėja? LzŽ. Močiute, papasakokit, kap seniau apvogdinėjo Vžn. vogdinėti; apvogdinėti; atvogdinėti; išvogdinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvogti — išvõgti, ìšvagia (ìšvogia LzŽ), ìšvogė Š, Rtr, NdŽ; R11, MŽ14, M, L 1. tr. SD 413, R, MŽ, S.Dauk, N, K, J, LL289, KŽ, DŽ1, Ob, Kp neteisėtai, slapta iš vidaus išnešti, išvežti, išvesti: Langas išimtas, įlindusys, drabužius išvõgusys Pln.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvogti — nuvõgti, nùvagia, nùvogė Š, KŽ 1. tr. DŽ1 nuo paviršiaus (lauko, pievos, dirvos) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nupjovus, nurovus, nukasus) nunešti: Cigonai nùvagia nuo laukų daug avižų NdŽ. Ejau sau tas bulbes saugoti, kad muno tas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdairyti — 1. tr. apžiūrėti, apžvelgti: O kunigas apdairys jį antrąkart sekmoj dienoj Ch3Moz13,6. | refl. J: Eik apsidairyk apie triobas, ar neatvažiuoja svečiai Plv. Ir apsidairė, kad ją išvystų Ch1Mr5,32. Ir apsidairęs ant tų, kurie aplink jo sėdėjo, tarė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdarbuoti — 1. refl. nudirbti didumą darbų, apsidirbti: Vedu apsidarbãvę leisime sūnus mokslinyčion J. Darbo tai yra ir yra, niekad negali apsidarbuot Rs. 2. tr. apmušti: Reikėjo gerai apdarbuoti, ir būtų ejęs Als. 3. tr. apvogti: Mergė išeidama dar… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdirbti — apdìrbti tr. 1. R padaryti, atlikti darbus, susidoroti su kokiu darbu: Ji viską viena apdìrba Rdm. Didumą darbų apdirbau J. Vai ir ateina mano mergelė, apdirbus visus darbelius BsO156. | Visą lėkštę apdìrbo (suvalgė) per minutę Jnš. | refl.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdoroti — tr. 1. sutvarkyti, paruošti: Gryčią šluoti ir apdoroti A.Baran. Dabar sienas apdorok Tr. Namie palikom viską apdoroję, galim ramiai viešėti Jž. Dėvi gražiai, plaukai, barzda dailiai apdoroti Vd. | Apdorok (aprenk) gerai sūnų, kad nesušaltų Tr. |… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdžiauti — tr. 1. apdėti džiaunant: Kakalį linais apdžiauti K. 2. apvogti: O tai apdžiovė vagiai Grv. džiauti; apdžiauti; atdžiauti; įdžiauti; išdžiauti; nudžiauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgraistyti — 1. žr. apgraibyti 2: Putas nuo alaus apgraisto Mrk. 2. tr., intr. apvogti: Nepalik neužrakintų durų – gali kas apgraistyti Dglš. graistyti; apgraistyti; išgraistyti; sugraistyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”